1981 m. kovo 23 d.
Mokytojas Ryuho Okawa pasiekė didyjį nušvitimą, kuris atvėrė jam
galimybę pažinti dvasių pasaulį, bendrauti su to pasaulio būtybėmis, bei
perduoti žmonijai mokymus kokių lig šiol nebuvo.
Šiame straipsnelyje pateikiama ištrauka apie
nušvitimą iš vienos svarbiausių ir unikaliausių Ryuho Okawos knygų “Saulės Dėsniai”.
Per amžių amžius žmonės siekė
nušvitimo. Kai kurie iš mūsų net tiksliai nežino, kas tai yra, tačiau visi
karštai trokštame tobulinti savo sielas. Šis troškimas įaustas į žmonijos
audinį. Nušvitimas paprastai siejamas su religija, tačiau ši sąvoka labai
svarbi ir filosofijoje, kuri atspindi ir mūsų filosofinį siekį pažinti Tiesą,
ir norą intelektualiai suprasti pasaulio paslaptis. Galima atvirai diskutuoti, ar
konfucionizmas yra religija, ar ne, bet Konfucijus, be jokių abejonių, stengėsi
nušviesti žmones, mokydamas juos žengti ypatingu moralinio tobulumo keliu.
Šiame skyriuje norėčiau
sutelkti dėmesį į religinį nušvitimą, kuris aprėpia filosofinį norą pažinti
Tiesą ir siekti žmogiškojo tobulumo. Religinio nušvitimo esmė yra mūsų ryšys su
Buda (Dievu). Mes tą ryšį stipriname ir artėjame prie Jo stengdamiesi pažinti
Jo sukurto pasaulio principus. Šia prasme nušvitimo kelias yra begalinis.
Kitaip sakant, mes niekada nepasieksime visiško nušvitimo, kad ir kiek įdėsime
pastangų. Beveik neįmanoma iki galo suprasti visą dvasinį pasaulį ir pasiekti
aukščiausią būseną. Laimei, nušvitimas turi kelis lygmenis. Ir tam tikrą lygį
pasiekti gali kiekvienas. Tas lygis priklausys nuo žmogaus dvasinio suvokimo.
Taip pat egzistuoja ir aukščiausias nušvitimo lygis, kurį gali pasiekti
fiziniuose pavidaluose įsikūniję Žemės žmonės. Šiame (“Saulės Dėsnių”) skyriuje
noriu apibrėžti stadijas, vedančias prie šio aukščiausio lygio, kuris įmanomas
žmonėms.
Iš visų religinių lyderių ir
didžių mokytojų, kuriuos žino žmonijos istorija, geriausiai nušvitimą išaiškino
prieš 2500 metų apie Dėsnius pamokslavęs Buda Šakjamunis (Gautama Siddharta).
Jis pats pasiekė didį nušvitimą po bodhio medžiu ir tapo Buda, jo nušvitimas
vis gilėjo, kol jis galų gale sulaukęs aštuoniasdešimties metų paniro į nirvaną
po šorėjos medžiais netoli Kašinagaro miesto rūmų. Nors Budos Šakjamunio
gyvenimas aprašytas daugybėje populiarių knygų ir mokslinių publikacijų,
dauguma tų tekstų pateikia tik Budos filosofijos fragmentus, o apie jo pasiektą
aukščiausio nušvitimo būseną nepasako beveik nieko.
Proto viduje egzistuoja nuostabus pasaulis. Aš
atvėriau savo proto langą prieš kelias dešimtis metų ir pradėjau bendrauti su
savo pasąmone dvasių pasaulyje. Per tą laiką prisiliečiau prie praeities
mokytojų atminties ir pats tiesiogiai patyriau, kaip jie jautėsi, ką galvojo,
ką darė ir kokią dalį Tiesų buvo supratę. Tiksliai žinau, ką mąstė Buda
Šakjamunis, kai meditavo po bodhio medžiu ir nušvito. Nors tai įvyko prieš
daugiau nei 2500 metų, jaučiu tą įvykį taip, tarsi jis klostytųsi šią akimirką.
Šiame skyriuje ("Aukščiausias nušvitimas") kalbėdami apie
Budos Šakjamunio nušvitimą mes į šį reiškinį pažvelgsime iš naujos,
šiuolaikinio pasaulio perspektyvos. Mano
tikslas yra perduoti ateinančioms kartoms išmintį, kuri padės žmonėms nušvisti.
Šis nušvitimo metodas yra mūsų praeities paveldas ir drauge ateities viltis.
Ištrauka iš Ryuho Okawos knygos “Saulės Dėsniai” (Mijalba, 2014 m.)
